Silikatiniai „SILIBLOKAS“ blokai gaminami UAB „Matuizų plytinė“, UAB „Gargždų plytų gamykla“ ir UAB „Kupiškio plytų gamykla“ gamyklose. Visi gaminami silikatiniai mūro gaminiai (plytos ir blokai) atitinka Lietuvoje galiojančio LST EN 771-2 – „Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 2 dalis. Silikatiniai mūro gaminiai“ techniniams reikalavimams. „SILIBLOKAS“ gaminiai atitinka ISO 9001:2000 ir ISO 14001:1996 keliamus reikalavimus.

Numatyta naudojimo paskirtis: laikančioms ir nelaikančioms konstrukcijoms, apsaugotu ir neapsaugotu paviršiumi.

Gamyklų standartai numato, kad visi stambūs mūro gaminiai (blokai) yra žymimi raide „M“. Kiti mūro gaminiai (plytos) atskiro žymens neturi. Mūro gaminių nomenklatūra ir pagrindinės charakteristikos pateiktos lentelėje nr. 1.

1 lentelė. „SILIBLOKAS“ mūro gaminių nomenklatūra

Papildomos mūrui naudojamos medžiagos

Skiedinys. Mūro gaminiai mūrijami naudojant plonasluoksnį (blokams) arba bendros paskirties (plytoms ir blokams) skiedinį atitinkančius LST EN 998-2 standarto reikalavimus. Naudojama plonasluoksnio skiedinio klasė turi būti ne žemesnė nei M15, o bendros paskirties skiedinio M10. Kai sukibimas tarp mūro gaminių ir skiedinio yra konkretus projektinis reikalavimas, į tai būtina atsižvelgti parenkant skiedinio klasę.

Pagalbiniai mūro komponentai. Visi pagalbiniai komponentai (templės, gembės, pakabos ,siūlių armatūra) ir jų tvirtinimo elementai turi būti atsparūs korozijai aplinkoje, kurioje jie yra naudojami, visą pastato eksploatacijos laikotarpį. Armatūrinio plieno tipą ir mažiausią apsaugos lygį reikia pasirinkti, atsižvelgiant į atitinkamą naudojimo vietos aplinkos klasę.

Mūro darbų atlikimas

Blokų guldomieji paviršiai turi būti neįmirkę ir švarūs (neturi būti apšalę, apdulkėję, riebaluoti ar kitaip užteršti). Mūryti rekomenduojama esant temperatūrai nuo +5 °C iki +30 C°. Mūrijant prie žemų temperatūrų (+5 °C – -10 °C) būtina naudoti skiedinius su priedais prieš užšalimą bei atsižvelgti į skiedinių gamintojo rekomendacijas. Kai mūras įrengiamas žemiau žemės paviršiaus, reikia imtis apsaugos priemonių, kad mūrui nepakenktų drėgmės poveikiai.

Blokų pirmosios mūro eilės mūrijimas. Prieš pradedant mūryti pirmą eilę nustatomas būsimos sienos pagrindo aukščių skirtumas. Šis skirtumas neturi viršyti 30 mm. Esant didesniam nei 30 mm skirtumui, pamatas turi būti išlygintas naudojant cementinį skiedinį. Prieš mūrijant mūro gaminius įrengiama hidroizoliacija, jeigu nenumatyta kitaip. Hidroizoliacija turėtų būti 150 mm platesnė nei sienos mūrijamos sienos plotis. Pirmoji blokų eilė klojama ant bendros paskirties skiedinio. Ant paruoštos pirmos blokų eilės plonasluoksniu skiediniu mūrijama kita blokų eilė.

 Konstrukciniai reikalavimai mūrui

Silikatiniai blokai yra tikslių matmenų. Gaminių aukščio skirtumas sudaro ±1 mm. Mūrijant atitvaras iš tikslių blokų, gulsčiųjų siūlių storis sudaro 1÷3 mm, naudojant šiam tikslui plonasluoksnį mūro skiedinį. Blokų galiniai paviršiai yra su įlaida (viename gale įduba, kitame įspaudai, kas sudaro sujungimo „dantis“), statmenosios siūlės yra be skiedinio. Kai blokų galai glaudžiami prie priekinio paviršiaus vertikali skiedinio siūlė įrengiama visais atvejais. Taip pat, jeigu naudojami skelti blokai, sujungimo paviršius reikia tarpusavyje jungti mūro skiediniu (1-3 pav.).

1 pav. Sienų ir pertvarų jungčių konstrukcinė schema, kai sienos storis 150 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

2 pav. Sienų ir pertvarų jungčių konstrukcinė schema, kai sienos storis 180 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

3 pav. Sienų ir pertvarų jungčių konstrukcinė schema, kai sienos storis 250 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

Mūrijant atitvaras iš silikatinių plytų, statmenosios siūlės storis yra 10 mm, gulsčiosios – 12 mm. Mūrijimui naudojamas bendrosios paskirties skiedinys.

Plonasluoksnis skiedinys (klijai) dengiami klijų vežimėliu, klijų kaušeliu arba dantyta mentele. Skiedinys turi dengti visą bloko guldomąjį paviršių. Mūro perriša (užlaida) turi tenkinti reikalavimus pateiktus paveiksle nr. 4.

Jeigu atitvarų konstrukcijose nėra galimybės atlikti blokų perrišą perstumiant juos vieną kito atžvilgiu, tuomet reikia mūro elementus tarpusavyje sujungti armuojančiais inkarais išdėstant juos blokus jungiančioje siūlėje. Blokų mūrijimui naudojant plonasluoksnį skiedinį, mūro armavimui galima naudoti 0,75-1,5 mm storio metalinę perforuotą juostelę 300×30 mm arba mažo skersmens armatūrinį tinklą (iki 1,5 mm bendro storio), išdėstant kas antroje mūro sienos eilėje.

4 pav. Mūro gaminio užlaida

Sienos kampų konstrukcinės schemos, mūrijant atitvaras iš „SILIBLOKAS“ blokų, kai sienos storis yra 150; 180; 248 ir 380 pavaizduotos 5-8 paveiksluose. Mūrijant 380 mm storio sieną iš blokų, blokai mūrijami ant bendros paskirties skiedinio (12 mm storio gulsčioji siūlė). Mūrijama iš M25 ir M12 „SILIBLOKAS“ blokų, perriša tarpusavyje atliekama dvejopai. Kiekvienas blokas viršutinėje eilėje perstumiamas apatinių blokų išdėstymo atžvilgiu geriausiai per pusę bloko ilgio. Naujoje mūro blokų eilėje, skirtingo pločio blokai sukeičiami vietomis. M12 blokas guldomas ant M25 apatinės blokų eilės, o M25 viršutinės eilės blokas perriša apatinėje eilėje esančio M25 bloką bei šalia jo esantį M12 bloką.

5 pav. Sienos kampo konstrukcinė schema, kai sienos storis 150 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

6 pav. Sienos kampo konstrukcinė schema, kai sienos storis 180 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

7 pav. Sienos kampo konstrukcinė schema, kai sienos storis 250 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

8 pav. Sienos kampo konstrukcinė schema, kai sienos storis 380 mm, a) blokų išdėstymas 1-oje eilėje, b) blokų išdėstymas 2-oje eilėje

Mūro armavimas

Esant ypatingoms situacijoms, kai mūras armuojamas siekiant padidinti jo stiprį, arba armatūra privalo perimti didelius tempimo įtempius, mūras privalo būti armuojamas pagal statinio darbo projekto reikalavimus.

Siekiant kontroliuoti temperatūrinių blokų matmenis arba sumažinti plyšių atsiradimo galimybę dėl aplinkinių konstrukcijų (perdangų, pamatų ir t.t.) deformacijų, vietinio gniuždymo poveikio bei horizontalių jėgų poveikio mūrines konstrukcijas rekomenduojama armuoti konstruktyviai.

Blokų mūra konstruktyviai armuoti rekomenduojama pagal žemiau pateiktą aprašą:

• Visu perimetru armuojama pirmutinė mūro eilė (visu perimetru);
• priešpaskutinėje mūro eilėje ir prieš apkrovų pridėjimo vieta (perdangas) armuojama visu perimetru;
• visu perimetru armuojama kas ketvirta ar kas penkta eilė (ne rečiau nei kas metrą);
• įtempių koncentracijos vietose;

Perdangų atrėmimas

Statyboje be monolitinių perdangų galima naudoti gelžbetonines tuštymėtąsias perdangos plokštes, surenkamųjų tuštymėtųjų betoninių ar kitų blokų, montuojamų ant sijų, bei medines perdangas.

Gelžbetininių perdangos plokščių rėmimo į sieną ilgis yra ≥120 mm. Plokštės montuojamos ant 10-20 mm storio cementinio M10 klasės skiedinio. Iš galo (perdangos plokštės lygyje) sujungiamos tarpusavyje monolitiniu betoniniu žiedu (ryšio sija), panaudojant armatūrą, išdėstytą išilgai per visą sienos ilgį – sujungtą su perdangos plokštėmis inkarais. Inkarai gali būti su stačiais arba lenktais galais, užtvirtintais jungiamų elementų cementiniame skiedinyje. Perdangų plokštės tarpusavyje inkaruojamos tarp plokščių išdėstytais metaliniais inkarais, kurie po to užpildomi cementiniu M10 klasės skiediniu. Monolitinis sienos ruožas po perdangomis (monolitinis žiedas) nėra būtinas.

Deformacinių siūlių įrengimas

Deformacinės (kompensacinės) sandūros (siūlės) įrengiamos, atsižvelgiant į šilumos ir drėgmės sukeltas deformacijas, valkšnumą ir įlinkį bei į galimus vertikaliųjų ir šoninių apkrovų sukeltų įtempių efektus, kad mūre neatsirastų pažaidų. Parenkant kompensacinių sandūrų vietą, reikia atsižvelgti į tai, kad būtų užtikrintas sienos konstrukcijos vientisumas. Kompensacines sandūras reikia projektuoti ir išdėstyti atsižvelgiant į:

• geometrines konstrukcijos charakteristikas, nustatytas pagal angas ir plokščių proporciją (atsižvelgiama į sienos aukščio ir skerspjūvio kitimą);
• suvaržymo laipsnį (atsižvelgiama į įtvirtinimo ir apkrovimo sąlygas);
• mūro reakciją į ilgalaikę ir trumpalaikę apkrovą (atsižvelgiama į mūro valkšnumą);
• mūro reakciją į šilumines ir klimato sąlygas (atsižvelgiamas į medžiagų temperatūrines ir drėgmines deformacijas);
• atsparumą ugniai (siūlės atsparumas ugniai turi būti lygiavertis sienos atsparumui);
• garso ir šilumos izoliacijos reikalavimus (siūlės savybės turi būti lygiavertės sienos savybėms);
• tai, yra armatūra ar jos nėra.

Nearmuotų sienų deformacines sandūras rekomenduojama išdėstyti kas 6 m. Konstrukciškai armuotose sienose (pagal LST EN 1996-1-1 reikalavimus) žingsnius tarp deformacinių siūlių galima padidinti iki 12 m.

Kompensacinę sandūrą reikia sukonstruoti taip, kad ji galėtų kompensuoti galimas grįžtamąsias ir negrįžtamąsias deformacijas, leisdama išvengti mūro pažaidų. Visos kompensacinės sandūros turi kirsti visą sienos storį ir visus apdailos sluoksnius, kurie yra per daug standūs, kad galėtų kompensuoti deformaciją. Išorinėse sienose kompensacines sandūras reikia suprojektuoti taip, kad bet koks vanduo galėtų nutekėti, nesukeldamas mūrui žalos arba nesiskverbdamas į pastatą.

Šviežio mūro apsauga

Reikia imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta naujai išmūryto mūro pažaidų. Naujai išmūrytą mūrą, skiediniui hidratuojantis, reikia tinkamai apsaugoti nuo per didelės vandens netekties arba susiurbimo. Užbaigtą mūrą reikia saugoti nuo tiesioginio lietaus, kol skiedinys galutinai nesukietėjęs. Mūrą reikia apsaugoti, kad iš siūlių nebūtų išplautas skiedinys ir nepaveiktų drėkimo ir džiūvimo ciklai. Baigus mūryti, užbaigtam mūrui apsaugoti reikia kuo greičiau įrengti palanges, slenksčius, latakus ir laikinuosius lietvamzdžius arba kitomis priemonėmis apsaugoti mūrą. Stipriai lyjant, reikia nutraukti mūrijimą, o mūro gaminius, skiedinį ir ką tik sumūrytą mūrą reikia apsaugoti. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ką tik užbaigto mūro pažaidų dėl ciklinio užšalimo ir atšilimo. Negalima mūryti ant sušaldytų medžiagų arba jomis. Naujai išmūrytą mūrą reikia apsaugoti nuo mažos drėgmės sąlygų (ankstyvo perdžiūvimo), įskaitant vėjo ir aukštų temperatūrų džiovinamuosius efektus. Jis turi būti drėgnas, kol skiedinio cementas hidratuos. Mūro, išmūrijamo per vieną dieną, aukštis neturi būti per didelis, kad būtų galima išvengti nepastovumo ir nesukietėjusio skiedinio pertempimo. Nustatant tinkamą ribą, reikia atsižvelgti į sienos storį, skiedinio tipą, mūro gaminių pavidalą ir tankį bei vėjo poveikį.

Siekiant sumažinti gaisro metu kylantį pavojų žmonių gyvybėms bei patiriamus nuostolius dydį, visos statybinės konstrukcijos gaisto atveju turi tenkinti šiuos pagrindinius reikalavimus:

• statybinės konstrukcijos gaisro metu nepraras laikomosios galios per numatytą laiko tarpą;
• riboti gaisro ugnies bei dūmų plitimą;
• žmonėms sudaryti galimybę pasišalinti iš pastato arba sulaukti pagalbos;
• užtikrinti saugų gelbėjimo komandų darbą.

Atsižvelgiant į gaisro poveikį, mūrinėms konstrukcijoms taikomi reikalavimai skirstomi į grupes:

• R – mechaninis atsparumas (konstrukcijos turi atlaikyti jas veikiančias apkrovas):
• E – vientisumo (neturi atsiverti didelių plyšių, susidaryti skylių ir kitokių ertmių, kurios leistų ugniai bei dūmams plisti į kitas patalpas);
• I – izoliacijos (izoliuojančios savybės turi būti tokios, kad gaisro sąlygomis neužsidegtų tiesiogiai gaisro neveikiami konstrukcijų paviršiai, gaisro nepaliesta pusė būtų apsaugota nuo šilumos spinduliavimo);
• M – mechaninio smūgio (laikomąją funkciją turinti arba jos neturinti mūrinė konstrukcija turi atitikti atsparumo smūgiui reikalavimą pvz.: ugniasienės).

Galimi įvairūs šių reikalavimų deriniai. Reikalavimas EI – konstrukcija privalo atlikti tik atskiriamąją funkciją. Taikant reikalavimą REI, konstrukcija privalo atlikti laikomąją ir atskiriamąją funkcijas. Reikalavimai REI-M ir EI-M apibūdinami kaip ir aprašyme aučiau, tačiau šioms konstrukcijoms papildomai taikomas ir mechaninio smūgio atsparumo reikalavimas. Nurodant mūro atsparumą gaisrui pateikiami aukščiau aptarti reikalavimai bei skaičius, nurodantis laiką minutėmis, kurį konstrukciją tenkins jai keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui EI-60 reiškia, kad konstrukcija gaisro metu privalo atlikti atskiriamąją funkciją 60 min.

Atsparumo gaisro poveikiui reikšmės, nustatytos pagal EN 1996-1-2:2007, „Eurokodas 6: Mūrinių konstrukcijų projektavimas, 1-2 dalis: Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimas” pateiktas lenteles. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos reikšmės, kai mūro išnaudojimo koeficientas lygus 0,6. Esant aukštesniam išnaudojimo lygiui pateiktos reikšmės gali keistis.

2 lentelė. SILIBLOKAS mūro gaminių atsparumas gaisro poveikiui (esant abipusiam sienos tinkavimui po 10 mm. gipsiniu tinku)

3 lentelė. SILIBLOKAS mūro gaminių atsparumas gaisro poveikiui (netinkuota siena)

Papildomų mūro elementų (pvz.: sąramų), o taip pat mūrines konstrukcijas standinančių elementų (pvz.: skersinės sienos, perdangos, kolonos) atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei sienos. Dėmesį taip pat būtina atkreipti į konstrukcijų sandūrų bei deformacinių siūlių įrengimą. Tokių sandūrų įrengimo pavyzdžiai pateikti paveiksluose nr.: 9 – 11. Sandūros bei deformacinės siūlės privalo užtikrinti visai sienai keliamus atsparumo ugniai reikalavimus. Jeigu deformacinėms siūlėms naudojamas termoizoliacinis užpildas, tai šio užpildo lydymosi temperatūra turi būti ne žemesnė nei 1000°C. Sandūros ir deformacinės siūlės turi būti tinkamai užsandarintos, kad konstrukcijų deformacijos, viena kitos atžvilgius, nepakenktų sienos atsparumui ugniai.

9 pav. Nelaikančios mūro sienos jungtis su perdanga

10 pav. Sienos jungtis su siena

11 pav. Sienos deformacinė jungtis su betonine siena

Pastatų atitvarų (sienų) apsaugos nuo triukšmo savybėms aprašyti yra taikomas garso izoliacijos koeficientas R, kuris išreiškiamas decibelais [dB]. Šis koeficientas nusako pertvaros įrengtos laboratorinių bandymų stende akustinės izoliacijos savybes. Šiuo atveju (laboratorinėmis sąlygomis), visa garso energija sklinda tik pro tiriamą atitvarą, nes apylankiniai garso keliai, laboratorinėmis sąlygomis, yra eliminuojami. Atliekant matavimą natūrinėmis sąlygomis (pastate) nustatomas tariamasis garso izoliacijos koeficientas Rꞌ arba standartinis lygių skirtumas D_nT, kurie įvertina matuojamos atitvaros ir ją supančių konstrukcijų bendrą garso izoliacinę savybę. Būtina pažymėti, kad garso izoliacijos koeficientas R_w, tariamasis garso izoliacijos koeficientas R_wꞌ ir standartinis lygių skirtumas D_nT priklauso nuo sklindančio garso dažnio. Todėl atitvarų garso izoliacinėms savybėms apibūdinti dažniausiai yra taikomi vienparametriai rodikliai: garso izoliavimo rodiklis R_w (nustatytas laboratorijoje) ir tariamasis garso izoliavimo rodiklis Rꞌ_w arba standartinis lygių skirtumo rodiklis D_nTw (nustatyti natūrinėmis sąlygomis).

Vienasluoksnių silikatinių blokų „SILIBLOKAS“ mūro sienų ore sklindančio garso izoliavimo koeficiento reikšmę rekomenduojama apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 12354-1 rekomendacijomis. Silikatinių „SILIBLOKAS“ mūro gaminių mūro ore skindančio garso izoliacijos koeficientas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

R_w=40·lg(m)-45 [dB].                                                                   (1)

Pateiktoje formulėje parametras m – atitvaros masė, kg/m². Žemiau pateiktos (lentelės nr. 4-5) apskaičiuotos vienasluoksnių „SILIBLOKAS“ mūro blokų sienų ore sklindančio garso izoliavimo koeficiento reikšmės. Kadangi blokų galų apdirbimas neturi ženklesnio poveikio ore sklindančio garso izoliavimui, lentelėje nr. 4 pateikiama informacija pagal atitinkamo bloko plotį.

4 lentelė. Vienasluoksnių sienų iš „SILIBLOKAS“ mūro blokų garso izoliacijos koeficiento reikšmės

5 lentelė. Vienasluoksnių sienų iš „SILIBLOKAS“ mūro blokų garso izoliacijos koeficiento reikšmės