AIRSTONE techninė informacija

  „AIRSTONE“ mūro blokų charakteristikos

„AIRSTONE“ akyto betono blokai gaminami UAB „Matuizų dujų silikato“ gamykloje. Akyto betono gaminiai atitinka Lietuvoje galiojančio LST EN 771-4 – „Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 4 dalis. Autoklavinio akytojo betono mūro gaminiai“ techniniams reikalavimams. „AIRSTONE“ gaminiai atitinka ISO 9001:2000 ir ISO 14001:1996 keliamus reikalavimus.

Numatyta naudojimo paskirtis: laikančioms ir nelaikančioms konstrukcijoms apsaugotu paviršiumi.

   Blokų žymėjimas

UAB „Matuizų dujų silikato“ standartas numato, kad visi mūro gaminiai yra žymimi raide „P“.  Sekančios raidės nurodo gaminių tipą:

• raidė „P“ žymi plokštes (elementai kurių plotis <150 mm);
• raidė „B“ žymi blokus (elementai kurių plotis ≥150 mm);
• raidė „U“ žymi lovinio tipo elementus.

Sekančios (trečia bei ketvirta) raidės nurodo blokų galinių paviršių reljefą. Blokelių galinių paviršių reljefai gali būti:

• lygus (papildoma raidė netaikoma);
• su įlaidų sistema (žymima raide „D“);
• lygus paviršius su išėma (žymima raide „K“);
• su įlaida ir išėma (žymima raidėmis „DK“).

Po raidžių žymimas gaminio plotis mm., stipris gniuždant ir mūro gaminio sausojo tankio klasė. Galimi mūro gaminių pažymėjimo pavyzdžiai pateikti lentelėje nr. 1.

1 lentelė. „AIRSTONE“ mūro gaminių žymėjimo pavyzdžiai

Visų gaminamų „AIRSTONE“ mūro gaminių deklaruojamas ilgis ir plotis yra standartiniai. Blokų ilgis ir aukštis atitinkamai yra 600 mm ir 200 mm. Lovinio profilio elementų ilgis ir aukštis atitinkamai lygus 500 mm ir 200 mm. Mūro gaminių plotis kinta nuo 100 mm iki 480 mm. Lovinio profilio elementų plotis kinta nuo 200 mm iki 400 mm.

Standartinių „AIRSTONE“ mūro gaminių asortimentas pateiktas lentelėje nr. 2.

2 lentelė. Standartiniai „AIRSTONE“ mūro gaminiai

Pastaba: yra galimi ir kitokie elementų pločių, galų apdirbimo, stiprio ir tankio deriniai.

     „AIRSTONE“ blokų mūrijimas

Skiedinys. Mūro gaminiai mūrijami naudojant plonasluoksnį skiedinį atitinkanti LST EN 998-2 standarto reikalavimus. Naudojama plonasluoksnio skiedinio klasė turi būti ne žemesnė nei M5. Kai sukibimas tarp mūro gaminių ir skiedinio yra konkretus projektinis reikalavimas, į tai riekia atsižvelgti parenkant skiedinio klasę.

Pagalbiniai mūro komponentai. Visi pagalbiniai komponentai (templės, gembės, pakabos ,siūlių armatūra) ir jų tvirtinimo elementai turi būti atsparūs korozijai aplinkoje, kurioje jie yra naudojami, visą pastato eksploatacijos laikotarpį. Armatūrinio plieno tipą ir mažiausią apsaugos lygį reikia pasirinkti, atsižvelgiant į atitinkamą naudojimo vietos aplinkos klasę.

  Mūro darbų atlikimas

Mūrijant akyto betono blokus, plonasluoksniu skiediniu formuojama 1-3 mm (~2 mm) storio siūlė. Mūrijant blokus su lygiais galiniais paviršiais (PP, PB ir PBK tipo blokai) formuojamos horizontalios ir vertikalios siūlės. Blokų su įlaidomis (PBDK) mūre formuojamos tik horizontalios siūlės. Kai blokų galai glaudžiami prie priekinio paviršiaus vertikali skiedinio siūlė įrengiama visais atvejais (1 pav.). Vertikali skiedinio siūlė įrengiama visais atvejais, kai konstrukcijai yra keliami ore sklindančio garso izoliacijos reikalavimai. Klijai dengiami klijų vežimėliu, klijų kaušeliu arba dantyta mentele. Skiedinys turi dengti visą bloko guldomąjį paviršių. Mūro perriša (užlaida) turi tenkinti reikalavimus pateiktus paveiksle nr. 2.

1 pav. Vertikali skiedinio siūlė sienų sankirtoje

2 pav. Mūro gaminio užlaida

Blokų guldomieji paviršiai turi būti neįmirkę ir švarūs (neturi būti apšalę, apdulkėję, riebaluoti ar kitaip užteršti). Mūryti rekomenduojama esant temperatūrai nuo +5 °C iki +30 C°. Mūrijant prie žemų temperatūrų (+5 °C – -10 °C) būtina naudoti skiedinius su priedais prieš užšalimą bei atsižvelgti į skiedinių gamintojo rekomendacijas.

Kai mūras įrengiamas žemiau žemės paviršiaus, reikia imtis apsaugos priemonių, kad mūrui nepakenktų drėgmės poveikiai.

Pirmosios mūro eilės mūrijimas. Prieš pradedant mūryti pirmą eilę nustatomas būsimos sienos pagrindo aukščių skirtumas. Šis skirtumas neturi viršyti 30 mm. Esant didesniam nei 30 mm skirtumui, pamatas turi būti išlygintas naudojant cementinį skiedinį. Prieš mūrijant mūro gaminius įrengiama hidroizoliacija, jeigu nenumatyta kitaip. Hidroizoliacija turėtų būti 150 mm platesnė nei sienos mūrijamos sienos plotis. Pirmoji blokų eilė klojama ant bendros paskirties skiedinio. Vėliau blokų paviršius išlyginamas trintuve, paviršius nuvalomas nuo dulkių. Ant paruoštos pirmos blokų eilės plonasluoksniu skiediniu mūrijama kita blokų eilė.

Šviežio mūro apsauga

Reikia imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta naujai išmūryto mūro pažaidų. Naujai išmūrytą mūrą, skiediniui hidratuojantis, reikia tinkamai apsaugoti nuo per didelės vandens netekties arba susiurbimo. Užbaigtą mūrą reikia saugoti nuo tiesioginio lietaus, kol skiedinys galutinai nesukietėjęs. Mūrą reikia apsaugoti, kad iš siūlių nebūtų išplautas skiedinys ir nepaveiktų drėkimo ir džiūvimo ciklai. Baigus mūryti, užbaigtam mūrui apsaugoti reikia kuo greičiau įrengti palanges, slenksčius, latakus ir laikinuosius lietvamzdžius arba kitomis priemonėmis apsaugoti mūrą. Stipriai lyjant, reikia nutraukti mūrijimą, o mūro gaminius, skiedinį ir ką tik sumūrytą mūrą reikia apsaugoti. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ką tik užbaigto mūro pažaidų dėl ciklinio užšalimo ir atšilimo. Negalima mūryti ant sušaldytų medžiagų arba jomis. Naujai išmūrytą mūrą reikia apsaugoti nuo mažos drėgmės sąlygų (ankstyvo perdžiūvimo), įskaitant vėjo ir aukštų temperatūrų džiovinamuosius efektus. Jis turi būti drėgnas, kol skiedinio cementas hidratuos. Mūro, išmūrijamo per vieną dieną, aukštis neturi būti per didelis, kad būtų galima išvengti nepastovumo ir nesukietėjusio skiedinio pertempimo. Nustatant tinkamą ribą, reikia atsižvelgti į sienos storį, skiedinio tipą, mūro gaminių pavidalą ir tankį bei vėjo poveikį.

 Mūro armavimas

Esant ypatingoms situacijoms, kai mūras armuojamas siekiant padidinti jo stiprį, arba armatūra privalo perimti didelius tempimo įtempius, mūras privalo būti armuojamas pagal statinio darbo projekto reikalavimus.

Siekiant kontroliuoti temperatūrinių blokų matmenis arba sumažinti plyšių atsiradimo galimybę dėl aplinkinių konstrukcijų (perdangų, pamatų ir t.t.) deformacijų, vietinio gniuždymo poveikio bei horizontalių jėgų poveikio mūrines konstrukcijas rekomenduojama armuoti konstruktyviai.

Blokų mūra konstruktyviai armuoti rekomenduojama pagal žemiau pateiktą aprašą:

• Visu perimetru armuojama pirmutinė mūro eilė (visu perimetru);
• priešpaskutinėje mūro eilėje ir prieš apkrovų pridėjimo vieta (perdangas) armuojama visu perimetru;
• visu perimetru armuojama kas ketvirta ar kas penkta eilė (ne rečiau nei kas metrą);
• įtempių koncentracijos vietose;
• armuojama virš ir po angomis armatūros strypus užleidžiant ne mažiau 600 mm nuo angos krašto (kaip parodyta schemoje nr. 3).

3 pav. Angos armavimo schema

Mūra armuojant konstruktyviai, visuminis armatūros skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis nei 0,03% visuminio sienos skerspjūvio ploto. Pagal šį kriterijų parenkami armatūros strypų kiekis, skersmuo bei armavimo eilių žingsnis.

Armavimas gali būti atliekamas naudojant paprastą armatūrinį plieną (4-8 mm skersmens strypai) arba armatūrinius tinklelius. Armatūros strypai dedami į išdrožtus griovelius, kurie yra užpildyti skiediniu. Armatūros tinkai arba MURFOR tipo armatūra dedama į skiedinio siūlę. Parenkant armatūrinį plieną arba armatūrą nuo atmosferos poveikio apsaugančias dangas, privalo būti atsižvelgta į aplinkos agresyvumo klasę.

Deformacinių siūlių įrengimas

Deformacinės (kompensacinės) sandūros (siūlės) įrengiamos, atsižvelgiant į šilumos ir drėgmės sukeltas deformacijas, valkšnumą ir įlinkį bei į galimus vertikaliųjų ir šoninių apkrovų sukeltų įtempių efektus, kad mūre neatsirastų pažaidų. Parenkant kompensacinių sandūrų vietą, reikia atsižvelgti į tai, kad būtų užtikrintas sienos konstrukcijos vientisumas. Kompensacines sandūras reikia projektuoti ir išdėstyti atsižvelgiant į:

• geometrines konstrukcijos charakteristikas, nustatytas pagal angas ir plokščių proporciją (atsižvelgiama į sienos aukščio ir skerspjūvio kitimą);
• suvaržymo laipsnį (atsižvelgiama į įtvirtinimo ir apkrovimo sąlygas);
• mūro reakciją į ilgalaikę ir trumpalaikę apkrovą (atsižvelgiama į mūro valkšnumą);
• mūro reakciją į šilumines ir klimato sąlygas (atsižvelgiamas į medžiagų temperatūrines ir drėgmines deformacijas);
• atsparumą ugniai (siūlės atsparumas ugniai turi būti lygiavertis sienos atsparumui);
• garso ir šilumos izoliacijos reikalavimus (siūlės savybės turi būti lygiavertės sienos savybėms);
• tai, yra armatūra ar jos nėra.

Nearmuotų sienų deformacines sandūras rekomenduojama išdėstyti kas 6 m. Konstrukciškai armuotose sienose (pagal LST EN 1996-1-1 reikalavimus) žingsnius tarp deformacinių siūlių galima padidinti iki 12 m.

Kompensacinę sandūrą reikia sukonstruoti taip, kad ji galėtų kompensuoti galimas grįžtamąsias ir negrįžtamąsias deformacijas, leisdama išvengti mūro pažaidų. Visos kompensacinės sandūros turi kirsti visą sienos storį ir visus apdailos sluoksnius, kurie yra per daug standūs, kad galėtų kompensuoti deformaciją. Išorinėse sienose kompensacines sandūras reikia suprojektuoti taip, kad bet koks vanduo galėtų nutekėti, nesukeldamas mūrui žalos arba nesiskverbdamas į pastatą.

 „AIRSTONE“ blokų mūro atsparumas aukštos temperatūros poveikiui

Siekiant sumažinti gaisro metu kylantį pavojų žmonių gyvybėms bei patiriamus nuostolius dydį, visos statybinės konstrukcijos gaisto atveju turi tenkinti šiuos pagrindinius reikalavimus:

• statybinės konstrukcijos gaisro metu nepraras laikomosios galios per numatytą laiko tarpą;
• riboti gaisro ugnies bei dūmų plitimą;
• žmonėms sudaryti galimybę pasišalinti iš pastato arba sulaukti pagalbos;
• užtikrinti saugų gelbėjimo komandų darbą.

Atsižvelgiant į gaisro poveikį, mūrinėms konstrukcijoms taikomi reikalavimai skirstomi į grupes:

• R – mechaninis atsparumas (konstrukcijos turi atlaikyti jas veikiančias apkrovas):
• E – vientisumo (neturi atsiverti didelių plyšių, susidaryti skylių ir kitokių ertmių, kurios leistų ugniai bei dūmams plisti į kitas patalpas);
• I – izoliacijos (izoliuojančios savybės turi būti tokios, kad gaisro sąlygomis neužsidegtų tiesiogiai gaisro neveikiami konstrukcijų paviršiai, gaisro nepaliesta pusė būtų apsaugota nuo šilumos spinduliavimo);
• M – mechaninio smūgio (laikomąją funkciją turinti arba jos neturinti mūrinė konstrukcija turi atitikti atsparumo smūgiui reikalavimą pvz.: ugniasienės).

Galimi įvairūs šių reikalavimų deriniai. Reikalavimas EI – konstrukcija privalo atlikti tik atskiriamąją funkciją. Taikant reikalavimą REI, konstrukcija privalo atlikti laikomąją ir atskiriamąją funkcijas. Reikalavimai REI-M ir EI-M apibūdinami kaip ir aprašyme aučiau, tačiau šioms konstrukcijoms papildomai taikomas ir mechaninio smūgio atsparumo reikalavimas. Nurodant mūro atsparumą gaisrui pateikiami aukščiau aptarti reikalavimai bei skaičius, nurodantis laiką minutėmis, kurį konstrukciją tenkins jai keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui EI-60 reiškia, kad konstrukcija gaisro metu privalo atlikti atskiriamąją funkciją 60 min.

Atsparumo gaisro poveikiui reikšmės, nustatytos pagal EN 1996-1-2:2007, „Eurokodas 6: Mūrinių konstrukcijų projektavimas, 1-2 dalis: Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimas” pateiktas lenteles. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos reikšmės, kai mūro išnaudojimo koeficientas lygus 0,6. Esant aukštesniam išnaudojimo lygiui pateiktos reikšmės gali keistis.

3 lentelė. AIRSTONE mūro gaminių atsparumas gaisro poveikiui (esant abipusiam sienos tinkavimui po 10 mm gipsiniu tinku)

* – kai akyto betono tankis svyruoja nuo 500 ik 1000 kg/m³

** – kai mūro išnaudojimo lygis α ≤ 1,0

4 lentelė. AIRSTONE mūro gaminių atsparumas gaisro poveikiui (netinkuota siena)

* – kai akyto betono tankis svyruoja nuo 500 ik 1000 kg/m³

** – kai mūro išnaudojimo lygis α ≤ 1,0

Papildomų mūro elementų (pvz.: sąramų), o taip pat mūrines konstrukcijas standinančių elementų (pvz.: skersinės sienos, perdangos, kolonos) atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei sienos. Dėmesį taip pat būtina atkreipti į konstrukcijų sandūrų bei deformacinių siūlių įrengimą. Tokių sandūrų įrengimo pavyzdžiai pateikti paveiksluose nr.:4 – 6. Sandūros bei deformacinės siūlės privalo užtikrinti visai sienai keliamus atsparumo ugniai reikalavimus. Jeigu deformacinėms siūlėms naudojamas termoizoliacinis užpildas, tai šio užpildo lydymosi temperatūra turi būti ne žemesnė nei 1000°C. Sandūros ir deformacinės siūlės turi būti tinkamai užsandarintos, kad konstrukcijų deformacijos, viena kitos atžvilgius, nepakenktų sienos atsparumui ugniai.

4 pav. Nelaikančios mūro sienos jungtis su perdanga

5 pav. Sienos jungtis su siena

6 pav. Sienos deformacinė jungtis su betonine siena

  „AIRSTONE“ blokų mūro garso izoliavimo savybės

Pastatų atitvarų (sienų) apsaugos nuo triukšmo savybėms aprašyti yra taikomas garso izoliacijos koeficientas R, kuris išreiškiamas decibelais [dB]. Šis koeficientas nusako pertvaros įrengtos laboratorinių bandymų stende akustinės izoliacijos savybes. Šiuo atveju (laboratorinėmis sąlygomis), visa garso energija sklinda tik pro tiriamą atitvarą, nes apylankiniai garso keliai, laboratorinėmis sąlygomis, yra eliminuojami. Atliekant matavimą natūrinėmis sąlygomis (pastate) nustatomas tariamasis garso izoliacijos koeficientas Rꞌ arba standartinis lygių skirtumas D_nT, kurie įvertina matuojamos atitvaros ir ją supančių konstrukcijų bendrą garso izoliacinę savybę. Būtina pažymėti, kad garso izoliacijos koeficientas R_w, tariamasis garso izoliacijos koeficientas R_wꞌ ir standartinis lygių skirtumas D_nT priklauso nuo sklindančio garso dažnio. Todėl atitvarų garso izoliacinėms savybėms apibūdinti dažniausiai yra taikomi vienparametriai rodikliai: garso izoliavimo rodiklis R_w (nustatytas laboratorijoje) ir tariamasis garso izoliavimo rodiklis Rꞌ_w arba standartinis lygių skirtumo rodiklis D_nTw (nustatyti natūrinėmis sąlygomis).

Vienasluoksnių Akyto betono blokų „AIRSTONE“ mūro sienų ore sklindančio garso izoliavimo koeficiento reikšmę rekomenduojama apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 12354-1 rekomendacijomis. Akyto betono „AIRSTONE“ mūro gaminių mūro ore skindančio garso izoliacijos koeficientas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

R_w=21,65·lg(m)-2,3 [dB].

Pateiktoje formulėje parametras m – atitvaros masė, kg/m². Žemiau pateiktos (lentelė nr. 5) apskaičiuotos vienasluoksnių AIRSTONE“ mūro blokų sienų ore sklindančio garso izoliavimo koeficiento reikšmės. Kadangi blokų galų apdirbimas neturi ženklesnio poveikio ore sklindančio garso izoliavimui, lentelėje nr. 5 pateikiama informacija pagal atitinkamo bloko plotį.

5 lentelė. Vienasluoksnių sienų iš AIRSTONE mūro gaminių garso izoliacijos koeficiento reikšmės

Būtina pabrėžti, kad lentelėje pateiktos teorinės (neįvertinant apilankinių garso sklidimo kelių) reikmės. Galutinis pastate įrengtos atitvaros tariamasis ore sklindančio garso izoliacijos koeficientas priklausys nuo atitvarą supančių konstrukcijų sprendinių.